Dainavos Jaunimo centras

Apie Z kartos vaikus

 

„Z vaikai. Būkime pažįstami“.

Psichologė Asta Blandė

Kalbėti apie kartas yra ir svarbu, ir kiek rizikinga. Nesinori žmogaus individualumo paslėpti po vienai ar kitai kartai būdingais bruožais. Tačiau, kita vertus, galime stebėti tam tikrus vienoje kartoje gyvenančių žmonių bendrumus.

Vaikai pavadinti „Z karta“ neatsitiktinai. Ši karta tarsi pradėjo naują etapą žmonijos istorijoje („Z“ raidė žymi žodį „zero“, kas išvertus iš anglų k. reiškia „nulis“), kuris apibūdinamas technologijų amžiumi, kai kasdien sukuriami vis tobulesni, greitesni, kartais sunkiai žmogaus sąmonėje suvokiami technologiniai išradimai, o vaikai savo gyvenimo be jų net negali įsivaizduoti. Jie ypatingai domisi virtualiu pasauliu ir kai kurie jame gyvena daug intensyviau nei realiame. Tik nuo suaugusiųjų išmanumo, gebėjimo nustatyti aiškias ribas, taisykles, padėti „dozuoti“ naudojimasi kompiuteriu, išmaniuoju telefonu bei kitomis priemonėmis priklauso, ar tai ilgainiui netaps problematišku vartojimu arba net priklausomybe.

„Z vaikai“ yra laisvesni išsakydami savo požiūrį į pasaulį, diskutuodami apie tai, kas vyksta aplinkui. Jie yra labiau individualistai, todėl rečiau matysime kieme žaidžiančias vaikų grupes, kas būdavo gana įprasta ankstesnių kartų atstovams. Šiandienos vaikai mėgsta ir dažnai imasi kelių veiklų vienu metu, tačiau, kai kalbame didesnės koncentracijos reikalaujančias užduotis, ši ypatybė labiau trukdo nei padeda.

Deja, bet pastaruoju metu daugėja dirglių, nerimastingų vaikų ir paauglių. Matyt skubanti aplinka ir aplinkiniai, namuose perkrautos lentynos grojančių, žybsinčių, važiuojančių, skraidančių žaislų, su kuriais nieko nereikia daryti, išskyrus - spaudyti mygtukus, žiniasklaidoje ir internete esančios informacijos gausa bei dažnai pervargę ir daug dirbantys tėvai prie to nemenkai prisideda. Materialinės gerovės siekis neužtikrina sveikos emocinės atmosferos namuose. Svarbi tiek materialinė, tiek emocinė pusiausvyra, kurią atrasti ir balansuoti yra ne vienai šeimai didžiulis iššūkis.

Gana dažnai girdite, o gal ir patys sakote, kad „Z“ karta stokoja pagarbos suaugusiems žmonėms, tačiau, ar visada jie sulaukia pagarbos iš suaugusiųjų? Neretai tenka susidurti su situacijomis, kada pastarieji nori auklėti vaikus visiškai nekreipdami dėmesio į savo netinkamą elgesį, juos ir aplinkinius žalojančius bei skaudinančius įpročius.

Tam, kad „Z vaikai“ norėtų ko nors mokytis, pirmiausia turi būti įdomu. Kalbu apie netikėtus klausimus, netradicinius priėjimus prie temos, kuriose galėtų mokinys pasireikšti. Jiems sunku išbūti rutinoje, tad besikeičianti veikla, užduotys, kurioms reikalingi vis kiti įgūdžiai, – yra tai, kas padeda išlaikyti dėmesį. Jiems patinka, kai tie patys klausimai keliami vis kitu kampu skirtingose disciplinose, kai tai, ką mokosi, yra pritaikoma realiame gyvenime. Džiaugiasi, kai pamokos metu naudojamos interaktyvios priemonės, nes tai yra tai, ką jie mėgsta. Tačiau nereikia „perdozuoti“, nes viskas, ko yra labai daug - greitai atsibosta. Nepamirškime taip pat ir to, kad mokymosi procese labai gerai yra patirti kuo daugiau įvairių pojūčių pažįstant pasaulį. Žinoma, šios kartos vaikams, paaugliams (kaip tūrbūt ir kitoms kartoms) visada imponuos suaugęs žmogus - asmenybė, kuris džiaugiasi tuo, ką daro, kuris savo pavyzdžiu ir gyvenimo būdu yra įdomus ir geba „įkvėpti“ ieškoti savo talentų ir galimybių.

Jei norite susikalbėti su „Z vaikais“- rekomenduoju atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų. „Z vaikai“ ieško suaugusiųjų, kurie:

  • Elgiasi taip, kaip moko;
  • Atsakingai daro pasirinkimus, susijusius su vaiko ugdymu, vartojimu ir kitais aplinkos pasiūlymais;
  • Yra motyvuoti patys nuolat mokytis ir tobulėti;
  • Moka argumentuoti savo pasisakymus/nuomonę ir nenaudoja argumento: „NES AŠ TAIP PASAKIAU“;
  • Domisi technologijomis ir dalinasi patirtimi bei įžvalgomis;
  • Aiškiai apibrėžia taisykles ir patys laikosi to, ką pažada;
  • Mato „stiprybes“ ir jomis remiasi bandydami spręsti sunkumus;
  • Pagarbiai bendrauja ir nereikalauja vienpusiškos pagarbos vien todėl, kad jie yra suaugusieji;
  • Parodo realaus pasaulio malonumus ir padeda kartu pažinti aplinką;
  • Patys elgiasi kaip „suaugusieji“- išmintingai.

O svarbiausia – juos besąlygiškai myli, tiki, pasitiki ir žino, kad tik drąsus, ryžtingas, pasitikintis savimi ir siekiantis suaugęs žmogus gali tapti autoritetu kitam, nesvarbu, ar jis bus mažas, ar didelis.

   
© 2010 Jaunimo centras