Socialinė darbuotoja Laura Dailidonienė

Iššūkiai tėvams: kaip reaguoti į nevaldomą vaikų elgesį?

Turbūt ne vienam iš tėvų teko susidurti su situacija, kai vaiko elgesys viešoje vietoje tampa nevaldomas. Galingi emocijų protrūkiai, rėkimas, kritimas ant žemės – atsidūrus tokiose situacijose daugelis jaučiamės išmušti iš vėžių ir nežinome, kaip tinkamai reaguoti. Dažniausiai praradę kantrybę ir pasidavę emocijoms tik dar labiau įaudriname konfliktišką situaciją. Apie tai, kaip turėtume reaguoti į nevaldomą vaiko elgesį ir kas jį paprastai sukelia, kalbamės su Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio Jaunimo ir Psichikos sveikatos centrų socialine darbuotoja Laura Dailidoniene, kuri pristato leidyklos VAGA išleistą žymaus amerikiečių psichologo Rosso W. Greene’o knygą „Nevaldomų vaikų nebūna: kai vaikas – it tiksinti bomba“.

Knygoje pristatomas auklėjimo metodas, taikomas viso pasaulio ugdymo bei gydymo įstaigose, padės suprasti ir auginti rizikingos elgsenos vaikus, stokojančius šių įgūdžių: lankstaus mąstymo, gebėjimų prisitaikyti, pakelti nusivylimą ir spręsti užklupusias bėdas. Aptardamas atsiliekančius įgūdžius ir neįveiktus sunkumus, dėl kurių kyla nevaldomų emocijų protrūkiai, amerikiečių psichologas aiškiai ir paprastai brėžia gaires, kaip teisingai spręsti nesutarimus ir sugrąžinti į namus ramybę.

Kokių pagrindinių mąstymo, emocijų raiškos ar socialinių įgūdžių stokoja 3–7 m. vaikai?

Ikimokyklinio amžiaus vaikams susidūrus su nesėkme sunkiai sekasi tvardyti emocijas, pereiti nuo vienos veiklos prie kitos ir susivokti, kad keičiasi ar pasikeitė aplinkybės. Taip pat jiems gali sunkiai sektis išreikšti savo rūpesčius, poreikius ar mintis žodžiais, nenukrypti nuo pirminio sumanymo, plano ar sprendimo. Dažnai stokojama ir socialinių įgūdžių – gebėjimo užmegzti pokalbį, bendrauti ir įsilieti į grupę.

Kokiose situacijose dažniausiai kyla vaiko nevaldomų emocijų, pykčio proveržiai?

Knygos „Nevaldomų vaikų nebūna“ autoriaus teigimu, tokios nevaldomos emocijos ir elgesys (dar apibūdinamas kaip rizikinga elgsena) nėra nuolatinė vaiko būsena. Šis elgesys pasireiškia tam tikromis aplinkybėmis, kai keliami reikalavimai ar lūkesčiai pranoksta mažųjų įgūdžius, būtinus tinkamai reaguoti. Pavyzdžiui, jau minėtose situacijose, kai vaikas susiduria su nesėkmėmis arba kai reikia greitai pereiti nuo vienos veiklos prie kitos. Ar netgi kai tenka dalintis savo mėgstamais žaislais ar skanėstais su kitais. Įveikti vaiko patiriamus sunkumus turėtų padėti tėvai, o jau minėtoje R. W. Greene‘o knygoje išsamiai aprašyta daugybė būdų, kaip tai padaryti.

Kaip valdyti vaiko emocijų proveržius (rėkimus, kritimus ant žemės, norą muštis) viešose vietose, parduotuvėje, gatvėje? Ar dažniausiai tėvų kartojamos frazės: „nustok“, „nusiramink“, „ko čia verki“, „jeigu taip elgiesi, su tavim nedraugausiu“ tokiose situacijose yra tinkamos?

Skaityti daugiau...